► Dereco ◄

Atsiduso ir kaltom akutėm pasižiūrėjo į Dereco lyg bandydama nuspėti jo mintis.

- Truputi sutriko užsimerkė peržvelgė visus veidus kuriuos prisiminė ir jos skruostu nuriedėjo ašara staigiai ją nusivalė ir nusiramino jo veido neprisiminus tada atsimerkė nusišluoste dar vieną ašarą ir sugniaužė kumščius kad neatrodytu kaip verksnė - Mielai, patikėk man pačiai nėra nuostabūs prisiminimai... - tada prikando lūpą ir bandė sugalvoti kokia temą - Radai gal čia kokių nors giminių?

ilgai negalvojus tarė nes bijojo vėl ką nors žaiuraus prisimint - Ne neturiu čia giminių, na radau keleta draugų...
((hm keista kalbėti dviejose vietose gal aš šalinsiuos ;PPP))
Šyptelėjo apkabino Dereca ir tarę - Na turiu jau bėgti iki - mirktelėjo ir staigiai pasivertus žirgu nušuoliavo tolyn.