Anu Cruentus

Atsisėdo ant žemės ir pradėjo nežymiai linguoti pagal neegzistuojančią muziką tarsi laukdama savo eilės užduoti klausimą vaikinui

*Prieina prie burtininko,apziuri*
-Labas rytas.

Ateina ir sypteli.
-Sveikas.As Pyro.

Anu tyliai sukikeno išgirdęs Minos žodžius.
-Taip, bet su jais bent jau gali būti sąžiningas.
Tada linksmai šyptelėjo, pažvelgęs į Saiko.
-Daugelis pasakytų, kad toks elgesys yra pirmas beprotybės požymis, kaip gerai kad aš ne daugelis. Jei nori ko nors paklausti, tai klausk. Aš esu labai sukalbamas, beveik kaip ir mirtis.
Išrėžęs tokią prakalbą jis pastebėjo, dar du šios šalies gyventojus.
-Sveiki, aš esu Anu. Vardas, man duotas pagal vieną senovės Šumero dievą.

saiko greitai pašoko ant kojų
-KOKS DAR POŽYMIS? AŠ JUK IR PABĖGUS IŠ PSICHIATRINĖS!!!!!!!
garsiai sušunka pasididžiuodama tokiu savo žygdarbiu ir atsidusta tarsi surimtėdama
-Taaaaaaaaigi...kiek tau metų?

-Malonu,-sypteli.-Tai kaip speju busi burtininkas.

- Ljabjokea,- priėjo Heinrichius,- njum ką wejkjookas? Sjum kokju tjum vardjoo? Ash tej Heinrich.