Iėjo , atsisedo prie stalo. Ant jo stovėjo konjako butelys , vos pradėtas, greičiausiai darbininkų, kurie tvarkė virtuvė. Šalia nugerta stiklinė, ji išgerė kas joje buvo.
Kreivai šyptelėjo, pirštu bedė į butelį.
-Jei ne tu, tikriausiai kalbėčiau su savim arba sapnuočiau kaip nužudė tėtį. - įsypylė dar ir užsivertė stiklinę. Atsitojo.- Kaži ar jie paliko dar?