Svetainė

Pagriebė kelis lapus nuo stalo

Įšoko į svetainę. (Iš kur aš žinau kaip?) Puolė nežino kiek laiko ant stalo stovinčia vakarienę. Šlamštė, nepaisant to, kad neapkentė namo, valgė namie.

Nupėdino iki sofos. Atsisėdo, sunerė rankas ir prisimerkus apžiūrinėjo kambarį. Atsisuko į langą, truktelėjo užuolaidą, užuolaida nukrito su visu karnyzu. Nutrenkė visa tą šlamštą ant žemės ir atsigulė ant sofos.

Dar kiek pasimuistė ir išėjo į taverną.

Kažką vėl sudaužo. Atsainiai debteli, nugriūva į sofą. Vis apžiūrinėja supuvusias nuotraukas.

Įeina, pasiema pagalvę, atsisėda ant sofos ir eilinį kart užmiega.

atsikelia ir išeina.

Įėjo, pauodė orą. Vienas kambario langas neaišku kodėl buvo sudužęs. Ji priėjo prie jo ir perbraukė palange ranka, tą veiksmą sekė kažkoks nelabai aiškus ir šveplas klyksmas ir keli atodusiai. Po viso to, kai jau Mina apverkė perpjauta delna, ji atsisėdo ant savo sofos ir nusprendė pabūti namie.
-Tas senas valkata,- Dar prieš miegus sumurmėjo.

Išėjo.

Įėjo ir suklupo ant grindų, Ir daaaug daug verkė, dar vėliau nusprendė pasidaryti galą ir tuo pačiu peiliu perpjovė sau kaklą. Taip po truputį ir silpo. O kaip bus toliau jau visiems aišku.

Ieina ir apsidairo.
-Velnias,-susunka ir pribega prie Minos.Nezinodamas,ka daryti paema ja ant ranku ir nubega i ligonine.

Įeina ir nužvelgia išdžiuvusį kraujo klaną ant grindų, nusipurto.
Eina į savo kambarį.

Įėjo ir apsidairė.Pastebėjo įskilusią sieną ir lubas.Prisimerkė ir nuėjo apžiūrėt iš arčiau.
Grindys girgždėjo,Mina įjungė šviesą ir visas antro aukšto miegamasis sugriuvo į pirmajį aukštą.
-Ačiū, kad neužmušei,- Sumurmėjo.
Tada atsisuko į duris, kurių nebuvo, normaliai įstatė ir sutaisė vyrius.Šitiek sumeistravus susirado megztinį, užsidėjo, ir nusprendė nusnūst ant sofos.

Išgirdo beldimą, pavartė akis ir nuėjo atidaryt durų.
Jas atidarius pamatė K.
-Tu?-Nustebus paklausė.

Prasibrovė į vidų.
-Čia šalčiau nei lauke,-Nusivyles sumurmėjo.-O kas čia buvo?-Pamatęs įgriuvą išlemeno.

-Įgriuvo, kas dar,-Gūžtelėjo pečiais

Nužvelgė sesę lyg ji būtų visiška beprotė.
-Įgriuvo?Tai gal , sakyk, kol nesimatėm čia koks uraganas praūžė?Ar koks...nežinau, ledynas praplaukė?-Pakelė antakius ir laukė atsakymo.

-Nežinau, gal,-Nekreipdama dėmesio į tai, kad Kevinas nesimaivydamas negali kalbėt atsiduso.

-Tikriausiai siaubas čia gyventi,-Apžiūrėjo kambarį ir viltingai pasižiūrėjo į Miną

-Kevinai, jei kažko reikia tai, gal galėtum be užuolankų?-Pašnairavo į brolį.

-Čia ne užuolankos!-Šukteli susinervinęs,-Tik atėjau pažiūrėti kaip gyveni,-Nepatenkintas pasiaiškinos

-Ir...-Klausiamai pažiūrėjo į K.

-Ir pamačiau kur tu gyveni,-Pasibaisėjas nužiūrėjo

-Gerai,aš kaip tik ruošiaus eiti,-Įsižeidus sumurma. Nueina susirast šiltesnės aprangos,rado paltą.Ir keistai nužvelgė brolį. Susirado pirštines, nuėjo prie jo ir išstumė lauk, pati išėjo paskui.

Įėjo ir pasodino Miną ant sofos.
-Na ir betvarkė,-Sudejuoja, atsisėda šalia Minos ir parašo jai rašteli, įdeda į kišenę ir dingsta pro išspirtas duris.