Anu Cruentus

Vardas: Anu Cruentus
Amžius: 17
Rūšis Burtininkas
Istorija: Anu užaugo šeimoje, kurioje buvo nuo seno burtininkaujama. Joje buvo nuo seno tyrinėjama magija susijusi su dvasių pasauliu. Kiekvienas šeimos narys sugebėjo matyti ir kalbėti, tačiau ne visi priversti paklusti jas savo valiai, naudojant įvairius ritualus ir magiškus daiktus. Anu nuo pat vaikystės turėjo stiprų ryšį su dvasiomis, kas ne visada būdavo gerai, nes jam dažnai būdavo sunku atskirti kur yra gyvieji, o kur gamtos dvasios arba mirusieji. Visą savo gyvenimą prasimokęs ritualų ir užkeikimų buvo išsiųstas į platųjį pasaulį pasipadarėti.
Išvaizda: Ūgis-1.8m, svoris-60kg. Anu akys yra didelės ir žalio, atrodo kad jos žiūri ne į tave, o kažkur toliau, kur paprasti žmonės nemato. Plaukai ilgi ir sidabriniai ir amžinai netvarkingi, nes jis nemato reikalo juos susitvarkyti. Dažniausiai dėvi juodai baltą apsiaustą, kuriame yra daug kišenių įvairiems, dažniausiai magiškiems, daiktams.
Galia (padaras): Visokie ritualai ir užkeikimai susiją su dvasiomis, bei sugebėjimas jas matyti ir kalbėtis su jomis.

-Labas.

Anu maloniai jai šyptelėjo, račiau ta šypsena buvo svajinga, tarytum jis nematytų Minos.
-Labas, jeigu tu tikrai esi gyva.

-Gyva, daugmaž. Kuo vardu?

Anu, svajingai šypsodamasis, nusilenkė merginai.
-Aš esu Anu Cruentus, o gal ir ne. Galų gale vardai yra skirti, kad žmonės galėtų įvardinti daiktus, kurie jiems priklauso. Po mirties visa tai yra nebereikalinga.

-Aš Mina, bet kaip matau tai nelabai svarbu. Kas tu?

-Aš esu žmogus, o gal būčiau juo buvęs, jei aplinkybės būtų kitokios. Deja mano prakeiktas kraujas ir mokymai, atėmė iš manęs tą šansą. Aš esu burtininkas. Aš nežinau kas tu esi, bet tavo dvasia turi kažkokio žvėriškumo savyje. Atleisk, jei įžeidžiau.

-Aš afalina. Tai nieko keisto, jog turiu kažką tokio

-Tau tikriausiai sunku su manimi kalbėti. Ar ne? Tiesiog man sunku bendrauti su...gyvaisiais. Bet jeigu tau nenusibodau, tai ar gali daugiau papasakoti apie šį miestą. Kur buriasi, tokie kaip...aš?

-Nenusibodai. O kur buriasi tokie kaip tu tai nežinau...Žinau kur dažniausiai buriasi visi. Tavernoje.

-Aaa, tai vieta kur parodomas visas civilizacijos grožis. Dažniausiai galima suprasti, kad esi tavernoje iš daugybės girtuoklių, muštynių bei raugintų kopūstų smarvės. Gal gali daugiau papasakoti apie šią šalį, aš daug sužinojau iš savo draugų, bet jie gana...mirę.

-Šalis kaip šalis. tik iš jos niekada neišeisi. Ją supa magiška siena, neleidžianti išeiti.

-Keista, o kodėl taip atsitiko. Beje tu užsiminei, kad tu esi Afalina... Koks jausmas ja būti?

-Toks kartais plėšiantis per pusę. Kartais pasireiškia žveries instinktai ir nieko negali sustabdyti.

-Pažįstamas jausmas, aš irgi dažnai esu plėšomas ir ne tik per pusę. Gal kartais ir nereikia nieko stabdyti, tai tinka ir realiame gyvenime. Gyvenime niekad nereikia sustoti, nes tavo pėdomis visuomet sėlina mirtis, o kai tu sustoji, tada... Atleisk, tačiau man atrodo, kad per daug klausinėju. Norėčiau, kad ir tu manęs ko nors paklaustum.

-Iš kur tu čia atklydai?- šypteli

-Tiesą pasakius nežinau, kai iškeliavau iš savo namų, pradėjau sekti keistą vyruką, o kai jis išnyko, aš supratau, kad atsidūriau šioje vietoje.

-Įdomu. Nežinai kas jis toks?

-Ne, bet jaučiu, kad jis turėjo kažkokį tikslą, jeigu jau atviliojo mane čia. Nors man nesvarbu kur būti, o šita vieta tokia keista. Tik dvasios kažkokios neramios, tarytum sėdėtų ant parako statinės.

-Tikriausiai neturi pažystamų čia...žinoma.

-Turiu kelis pažįstamus, bet beveik jie mirė smurtine mirtimis. Taip mirę jie tampa kalbesni. Tačiau jei šneki, apie senus pažįstamus, tai tada ne. Gal norėtum tapti mano pažįstam, o gal tam reikia atlikti ilgą ritualą.

Nusijuokia.
-Mes jau pažįstami,kam tie ritualai.

Pribėgo ir apkabino vaikiną lyg seną draugą
-Labas,aš Saiko,kas tu?
paklaususi jį paleido ir nusijuokė

Anu susimąstė, išgirdęs Minos žodžius.
-Gal tu ir teisi, gal ir nereikia. O kuo pažįstami skiriasi nuo draugų?-smalsiai paklausė jis.
Tada kažkas pribėgo prie jo ir apkabino. Tas kažkas pasirodo buvo Saiko ir kas be ko ji buvo gyva, nes šilta.
-Tu? Aš? Ore? Ai, aš... Anu Cruentus, bet galite mane tiesiog vadinti Anu.

-Draugais galima pasitikėti, pažystamais nelabai.