Balkonas.

Pasistatė kėde. Atsisėdo. Šusnį lapų pasidėjo ant kelių, pasiemė pieštuką ir ėmėsi piešimo. Kaip visad -be jokių spalvų.

Piešė, nieko neišėjo-drąskė lapus. Taip tol kol vėl užplūdo prisiminimai.
Nustojo trynus lapą, pasirėmė galvą rankom.
Dažnai likdavau viena, kodėl dabar negaliu? Kažkokia beprotybė.-pagalvojo. Perjungė kokį 10 kart grojančią dainą. Ir pasigirdo iki gyvo kaulo pažystamas balsas, Mina nubalo lyg kreida.

Atsistojo, šoko iš balkono , rankoj spaudė grotuvą. Teškė į žemę, žinoma lengviau buvo ištrinti turinį, bet Minai tai nepriimtina.